Atostoginių skaičiuoklė

Kaip apskaičiuojami atostoginiai

Kasmetinių atostogų metu darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis (Darbo kodekso 130 straipsnio 1 dalis). Vidurkis imamas iš trijų paskutinių kalendorinių mėnesių, ėjusių prieš atostogų mėnesį, ir dalijamas iš faktiškai dirbtų dienų – ne iš kalendorinių ir ne iš darbo dienų normos.

• Į skaičiavimą įtraukiamas tik darbo užmokestis už faktiškai dirbtas dienas. Dienos, kuriomis darbuotojas nedirbo, ir už jas išmokėtos sumos – ankstesni atostoginiai, ligos išmoka, dienpinigiai – išimamos abi (Vyriausybės nutarimu Nr. 496 patvirtinto aprašo 5.8 punktas).
• Vidutinis vienos dienos darbo užmokestis = tų trijų mėnesių darbo užmokestis už dirbtas dienas ÷ faktiškai dirbtų dienų skaičius.
• Atostoginiai (bruto) = vidutinis vienos dienos darbo užmokestis × atostogų darbo dienų skaičius.
• Į atostogų trukmę švenčių dienos neįskaičiuojamos, todėl dviejų savaičių atostogos su švente viduryje „sunaudoja" viena diena mažiau.
• Kai dirbtų dienų trukmė skiriasi, vidurkis pagal aprašo 5.6 punktą skaičiuojamas valandinis. Ši skaičiuoklė taiko tik dienos metodą, tinkantį įprastam vienodos trukmės darbo dienų grafikui.

Kiek atostogų priklauso ir kada jos apmokamos

• Kasmetinės atostogos – ne mažiau kaip 20 darbo dienų, kai dirbama penkias dienas per savaitę, arba 24 darbo dienos, kai dirbama šešias (Darbo kodekso 126 straipsnio 2 dalis). Dirbant kitokį dienų skaičių per savaitę, atostogos negali būti trumpesnės kaip keturios savaitės.
• Ilgesnės – 25 darbo dienos, 30 darbo dienų arba penkios savaitės – priklauso jaunesniems nei 18 metų darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų ar neįgalų vaiką iki 18 metų ir neįgaliems darbuotojams (Darbo kodekso 126 straipsnio 3 dalis).
• Atostoginiai išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią. Už atostogų dalį, viršijančią 20 darbo dienų (24 darbo dienas arba keturias savaites), mokama atostogų metu įprasta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka ir terminais (Darbo kodekso 130 straipsnio 2 dalis).
• Darbuotojo prašymu atostoginiai gali būti mokami įprasta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka (Darbo kodekso 130 straipsnio 3 dalis).

Kodėl gauta suma gali skirtis

• Darbdavio iniciatyva skirtos vienkartinės premijos į vidutinį darbo užmokestį neįskaitomos, kaip ir premijos švenčių, jubiliejų ar išėjimo iš darbo proga. Premijos už ilgesnį nei trijų mėnesių laikotarpį įskaitomos atskira tvarka pagal aprašo 5.9 punktą, o ne pridedamos prie trijų mėnesių sumos.
• Mėnuo, kurį sirgote ar atostogavote, vidurkio smarkiai nepakeičia: išimamos ir tos dienos, ir už jas išmokėtos sumos. Prie skirtumo labiau prisideda kas mėnesį mokami priedai ir viršvalandžiai.
• Atostoginiai dažnai išmokami dar prieš atostogas, todėl mokesčiai priskaičiuojami tam mėnesiui, kurį išmoka gaunama. Skaičiuoklė daro prielaidą, kad atostoginiai ir kitos to mėnesio pajamos apmokestinami kartu.
• Jei tą patį mėnesį gaunate ir algą už dirbtas dienas, NPD paskirstomas visai mėnesio sumai; įveskite tas pajamas į atskirą laukelį, kad „į rankas" suma būtų tikslesnė.

Dažniausi klausimai

Kaip apskaičiuojamas vidutinis vienos dienos darbo užmokestis?

Sudedamas trijų paskutinių kalendorinių mėnesių darbo užmokestis už faktiškai dirbtas dienas ir dalijamas iš tų dienų skaičiaus. Dienos, kuriomis nedirbta, ir už jas išmokėtos sumos – atostoginiai, ligos išmoka, dienpinigiai – į skaičiavimą neįtraukiamos. Gautas dydis dauginamas iš atostogų darbo dienų.

Kiek kasmetinių atostogų dienų priklauso per metus?

Ne mažiau kaip 20 darbo dienų, kai dirbama penkias darbo dienas per savaitę, arba 24 darbo dienos, kai dirbama šešias; dirbant kitokį dienų skaičių – ne trumpiau kaip keturios savaitės. Jaunesniems nei 18 metų, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų ar neįgalų vaiką iki 18 metų ir neįgaliems darbuotojams priklauso 25 darbo dienos, 30 darbo dienų arba penkios savaitės.

Ar į atostogų dienas įskaičiuojamos švenčių dienos?

Ne. Švenčių dienos į kasmetinių atostogų trukmę neįskaičiuojamos, todėl už jas atostoginiai nemokami ir atostogų diena nesunaudojama.

Kada darbdavys turi išmokėti atostoginius?

Ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią. Už atostogų dalį, viršijančią 20 darbo dienų (arba 24 darbo dienas ar keturias savaites), mokama jau atostogų metu įprasta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka ir terminais. Darbuotojo prašymu įprasta tvarka gali būti mokami ir visi atostoginiai.

Kodėl atostoginiai skiriasi nuo įprasto atlyginimo?

Nes skaičiuojamas ne mėnesio atlyginimas, o trijų mėnesių vidutinis vienos dienos darbo užmokestis. Kas mėnesį mokami priedai, priemokos ir viršvalandžiai vidurkį kelia, o vienkartinės darbdavio iniciatyva skirtos premijos į jį apskritai neįskaitomos.